Vaikystės

sapnas

Aš nežinau, ką tiksliai reiškia cemci lemci. Žinoma, kad tai žargoniškas posakis, nederantis su bendrinės kalbos normomis. Bet nuo vaikystės žinau, kad jei jau cemci lemci, tai kažin kas išskirtinis, ne toks kaip visų, prabangus, gal net perkrautas, bet išimtinis, nepaprastas.
Taigi toliau tik CEMCI LEMCI! Kaip vaikystės sapne!

Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją .

Kai negalvoji, rodos, viskas įprasta! Per 40 metų buvau mokytoja ir galvojau, kad nieko daugiau nemoku, kaip tik mokyti kitus. Visada turėjau vieną pastovią savybę – norą tobulinti savo gebėjimus, nepasilikti pažangos uodegoje ir įgyti naujų įgūdžių, kad tapčiau savo srities profesionale. Dabar jau esu paleista į "laisvę"! Vis dar nepraradau noro ko nors mokytis ir net dabar vis tobulinu savo gebėjimus su kiekvienu nauju iššūkiu. Šiandien mano svajonė yra kuo ilgiau neprarasti aktyvumo, o įdomios veiklos visada galima susirasti.

Mano istorija

Visi mes turime kam nors aistrą. Rankdarbiavimas yra mano aistra. Nuo vaikystės iki dabar mėgstu ką nors gaminti rankomis, išbandyti įvairias priemones, atrasti naujas technikas, sukurti ką nors gražaus, padovanoti kitiems ir taip pradžiuginti. Šiuo metu nusprendžiau įvaldyti dekoracijų iš vatos kūrimo techniką. Taigi aš vis dar nepaliauju mokytis!

Poezija ar proza iš vatos?

2020 buvo lemtingi metai ir pasauliui, ir žmonėms visuose kraštuose, ir kiekvienam atskirai, ir man taip pat. Prasidėjo pandemija, sujaukusi įprastą gyvenimą. Aš užbaigiau savo profesinę karjerą ir po 42 metų visam laikui uždariau mokyklos duris. Karantinas. Sėdėti užsidarius namuose? Kas toliau?

Neįdomias, vienodas kasdienybės dienas reikėjo kuo nors paįvairinti. Lengviausia rankdarbiaujant. Taip į mano rankdarbių priemonių arsenalą "įsiterpė" vata. Visada galima ko nors išmokti, jeigu tik turi noro. Internetas pilnas pasiūlymų, todėl atsiveria naujos galimybės. Taigi nuo lemtingųjų 2020 pradėjau kurti iš vatos žaisliukus kalėdinei eglei papuošti. Pradžioje labai paprastus, o vėliau ir sudėtingus.

Šio puslapio QR kodas.

Quo vadis?

Nuolat kažką kuriu. Didžiąją laiko dalį orientuojuosi į tai, kad būtų pasiektas geras rezultatas- sukurtas išskirtinis žaisliukas. Žinoma, kaskart ieškau galimybių eksperimentuoti su naujomis koncepcijomis ir idėjomis, mokausi iš patyrusių meistrų. Šiandien jau susikaupė nemaža kalėdinių žaislų kolekcija, atėjo laikas parodyti juos kitiems. 2022 metų kalėdiniu laikotarpiu bus atidarytos dvi parodos: miesto viešojoje bibliotekoje ir Gatvės galerijoje. Džiaugiuosi!

Vieną kartą

2024 02 29

Ne kasmet būna vasario 29-oji, o dar rečiau, gal net vienintelį kartą gyvenime pasitaiko proga padovanoti savo rankomis sukurtą darbelį ypatingam asmeniui - Pirmajai šalies poniai. Džiaugiuosi, kad įvertino, nepagailėjo pagyrimų.

Atvirlaiškis iš Anykščių

Poetinė muzikinė kompozicija
https://youtu.be/_zjmTg9ZwcM

TV3 žinių reportažas 2022 gruodžio 25 d.

https://www.youtube.com/watch?v=LnhmJ6n5b4o&ab_channel=Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3L.irS.Did%C5%BEiuli%C5%B3vie%C5%A1ojibiblioteka

https://www.facebook.com/ZurnalisteAlmaValantiniene

Smagu, kai socialiniuose tinkluose sulauki gražių atsiliepimų.

Įdomu būtų žvilgtelėti į Gatvės galeriją kai užgęsta šviesa! Gal tie žaisliukai šoka?…

Romena Rom

Tiesiog smagu, kad bibliotekos darbuotojai rado vietos ir AČIŪ jiems, bei žaisliukų autorei, kad padėjote pamatyti dalykus, kurių viena nebūčiau pamačiusi. Tai tas, nuostabusis iš stebuklų pasaulio grožis, turintis jėgos raminti širdis ir autorės talentas

bei galimybės pamatyti kažką gražaus ir perduoti kitiems, pasidžiaugiant su visais kartu. Tegul gyvenime būna daugiau istorijų, apie kurias džiugu papasakoti...

Vesta Berkmanienė
Šiandien ateiti negalėjau, o jūsų žaisliukais grožėjausi vakar. 19 amžius, Andersenas... Kajus ir Gerda, rogutės ir pačiūžos, sniego seniai ir karalienės... Luiso Kerolio “Alisos” Baltasis Triušis... Sakmės... Žvėrys, fantastinės būtybės, vaikai ir senukais pasivertę burtininkai, judesys, mimika - gražiausių pasakų akimirkų stop kadrai... Kerinti Kalėdinė Pasaka.

Kas įkvepia?

Noras sukurti vieną ar kitą dekoraciją gali ateiti iš bet kur. Kartais senoviškas atvirukas, knygos iliustracija, personažas, paveikslas, kieno nors jau sukurtas gražus daiktelis - bet kas gali įkvėpti. Tiksliai pakartoti neįmanoma. Netgi gaminant iš karto du tokius pačius žaisliukus, jie vis tiek bus skirtingi. Todėl niekada ir nežinai, kas laukia už kampo.

Davidas Álvarezas ( dailininkas iš Puerto Riko) kuria švelnias iliustracijas, kurios, atrodo, švyti, nepaisant dažnai ribotos juodos ir baltos spalvų paletės. Grafitinėse scenose vaizduojami gyvūnai, bendraujantys su žmonėmis arba kaip žmonės, dažnai vilkintys įmantrius drabužius, užsiimantys kokia nors veikla.

Ir štai Ilgasnapis Pypsius - dailininko Alvarez iliustracijos replika.
Replika - kūrinio kopija, kurią sukuria pats dailininkas (kūrinio autorius) arba kitas asmuo.
Replika nuo originalo dažnai skiriasi formatu, kompozicija, koloritu, atlikimo technika.

Kanutas Ruseckas. Pjovėja. 1844. Drobė, aliejus. Lietuvos dailės muziejaus eksponatas.
Jame vaizduojama kaimo javapjūtės scena: kviečių lauke stovinti jauna moteris tautiniais drabužiais, vienoje rankoje laikanti nupjautų kviečių saują, kitoje – pjautuvą. „Pjovėja“ tapo chrestomatiniu paveikslu Lietuvos tapybos istorijoje, net įgijo „lietuviškosios Mona Lizos“ statusą.

Replika.
Pjovėja iš vatos - gimtadienio dovana jaunai merginai.

ŽIEMOS PRAMOGOS

Jau senokoje praeityje daugelis žmonių mėgo siųsti naujametinius atvirukus savo giminaičiams, draugams, pažįstamiems. Taip tolimais 1983 - iaisiais į vienų žmonių pašto dėžutę įkrito laiškas su sveikinimo atviruku nuo giminaitės, gal dukterėčios.
Būna, kad gyvenime prapuola labai svarbūs daiktai, bet išlieka kažkokie menkniekiai, kurie pergyvena savininkus ar papuola į kitų rankas. Taip atsitiktinai šis atvirukas pakliuvo į mano rankas ir iš jo gimė pirmasis vatos žaisliukų siužetas "Žiemos pramogos".
Taigi, sveikinu su artėjančiais 1984 -aisiais!

Jau seniai, dar tada, kai žiemos buvo gilios ir šaltos, kai vaikai tėvų dar neklausdavo: “Ką man veikti?”, kiekviename miestelyje, kaimelyje, parkelyje, pakraštėlyje buvo pati geriausia vieta žiemos pramogoms. Nesvarbu, koks oras( vaikams niekada nešalta), čia ūždavo, klegėdavo, krykštaudavo ir kvatodavo būrys pramogautojų, geriausių draugų, brolių ir seserų. Čia galėjai rasti Birutę ar Danutę, Petriuką ar Sauliuką, Zigmą, Aleksą, Joną, Vitą ir Vytą… Prisiminkite patys! O kai jau temstant mamos imdavo šaukti namo, visa kompanija sušalusiais balsais atsiliepdavo: “Dar truputį!”

Miniatiūrinė kompoziciija

Eglutės žaisliuku nebepavadinsi, nors įkurdinti tarp šakų galima. Čia jau vatos skulptūrėlė. Mergaitė su šarka pagal vintažinį atviruką.

Sekite mane

Jeigu mėgstate jaukias, malonias, vienetines, išskirtines, originalias rankų darbo dovanėles, susisiekite su manimi, ir aš kartu su Ilgasnapiu Pypsiumi išpildysiu Jūsų norus.

[email protected]

Lengva padaryti puikų darbą, kai tiki tuo, ką darai.

Gal ir ne į temą, bet įdomu

Kodėl toks ir mažas daiktelis, o taip daug kainuoja?

„The Sunday Times" bestseleris Nr. 1
Vieną 1686-ųjų rudens dieną aštuoniolikmetė Nela pasibeldžia į prabangaus namo duris turtingiausiame Amsterdamo kvartale. Po trumpos tuoktuvių ceremonijos, įvykusios prieš mėnesį, ji atkeliavo iš kaimo, kad pradėtų naują gyvenimą kaip garsaus pirklio Johaneso Branto žmona. Nors buvo laukiama, niekas neskuba jai atidaryti durų...
Johanesas pasirodo tik vėliau ir dovanoja jai ekstravagantišką vedybų dovaną – spintelės dydžio tikslią jų namo kopiją. O įrengti ją imasi paslaptingasis Miniatiūristas. Netrukus išaiškėja, kad mažyčiai jo kūrinėliai pačiais netikėčiausiais būdais pakartoja tai, kas vyksta didžiajame name ir, rodosi, geba atskleisti ateitį.

Uždarbio palyginimas XVII amžiaus pabaigos Amsterdame

Vyriausiasis respublikos iždininkas (aukščiausias postas vyriausybėje) per metus (pvz., 1699-aisiais) uždirbdavo 60 000 guldenų.

Žinoma, kad labai sėkmingi pirkliai yra palikę palikimo iki 350 000 guldenų.

Turtingas pirklys, kaip Johanas, uždirbtų maždaug 40 000 guldenų per metus.

Chirurgas galėjo uždirbti apie 850 guldenų per metus.

Vidutinis gildijos narys (batsiuvys, žvakių pardavėjas, kepėjas) galėjo uždirbti 650 guldenų per metus.

Paprastas darbininkas galėjo uždirbti apie 300 guldenų per metus.

Kiek kas kainavo

Vyriški marškiniai - 1 guldenas

Skola vaistininkui - 2 guldenai 10 stuiverių.

Našlės pašalpa iš vyro gildijos - 3 guldenai per savaitę

Jūrų mūšio paveikslas paauksuotuose rėmuose - 20 guldenų.

Paprasta spinta - 20 guldenų.

Skola batsiuviui - 23 guldenai.

Arklys ir rogės - 120 guldenų Šimtas svarų omarų - 120 guldenų .

Namas smulkiam pirkliui su šeima - 900 guldenų.

Deimantų vėrinys - 2 000 guldenų.

Lėlių namas, per kelerius metus apstatytas 700 miniatiūrų - apie 30 000 guldenų.

Galerija

Keletas darbų, sukurtų iš vielos, vatos, kleisterio, dažų, lako.
Regis, iš nieko gimsta veikėjas, kuris tampa naujos istorijos dalimi.

SENAMIESČIO ISTORIJOS

Kiekviename mieste yra senamiestis. Pasižiūrėkite

KARTĄ PER KALĖDAS

Kai atsibosta burbulai

Briedžio Bronislavo istorija

Vatos žaisliukas gaminamas ilgai. Kartais tam prireikia savaitės, net 10 dienų.
Kūryba yra meditacinis procesas, todėl galvoje susidėlioja įvairios istorijos. Kokios?

BRONISLOVAS
Briedis Bronislovas buvo bravūriškas bičas. Balsu baubdamas braidžiojo Bezdonių brūzgynuose, basomis barjerus baladojo, basliais bėginėjo.

Baisiai bijojo bičiuliai Broniaus bebaimiškumo, bandė baidyti, bauginti, bet...
Būdamas beveik brandus, briedis Bronislavas baigė bastytis brūzgynų baruose, brovėsi Bolivudan, balotiravosi Baltmiškyje, biskvitų biznį bandė.

Daugiau istorijų rasite čia.
Naujienas skaitykite:
https://www.facebook.com/lithuanian.handmade

Edukacinė pamoka

Jei ne grybai... ir ne uogos...

Prisiminkime malonias akimirkas.🌲❄️🌲

Noras sukurti išskirtinę kalėdinę dekoraciją atviliojo net 18 moterų į edukacinį užsiėmimą.

Bendrame būryje jos dėliojo vatos atplaišėlę prie atplaišėlės, sulaikiusios kvapą stengėsi viską padaryti kaip galima dailiau.

Ačiū, mielosios, už dėmesingumą, už padėkos žodžius po pamokos.

Dar kartą patikinu, jog mums pavyks, rezultatas tikrai pradžiugins.

Mano darbas yra mano tikslas, varomoji jėga. Dėl šios priežasties aš atsikeliu kiekvieną dieną ir darau tai, ką darau. Svarbiausia, kad kiekvienas naujas iššūkis mane nuolat verčia siekti didesnių ir geresnių dalykų.